Marakešas – Koutoubia mečetė ir jos paslaptys

Marakešas neįsivaizduojamas be miesto simbolio, Koutoubia mečetės, kuri yra prie pat garsiosios Jemaa El Fna aikštės. Garsioji Koutoubia mečetė yra svarbiausias šio imperatoriškojo miesto monumentas, kurio minaretas siekia 77 metrų aukštį.

Marakešas pilnas mečečių, bet būtent Koutoubia yra didžiausia visame Marakeše ir ją galima matyti ir iš toliausių miesto kampelių.  Koutoubia pavadinimo reikšmė – bibliotekininkas, nes ši mečetė buvo pastatyta aikštėje, kurioje buvo parduodami rankraščiai. 

Maroke ne musulmonams griežtai draudžiama įeiti į mečečių vidų, todėl Koutoubia galėsite apžiūrėti tik iš išorės.  Vienintelė mečetė, į kurią įleidžiami turistai, yra Kasablankoje ir Tinmel kaime, tačiau pastaroji yra apleista, ten labai retai meldžiamasi.

Jei norite daugiau sužinoti apie Marakešą ir jo istoriją, skaitykite mano straipsnį Marakešas, trumpa istorija ir struktūra, apie garsiąją Jemaa el Fna aikštę aprašiau Garsioji Marakešo Jemaa El-Fna aikštė – ištisą parą verdantis gyvenimas, apie Mediną rasite mano tekste Marakešo Medina – sienomis užkonservuota istorija.

Marakešas garsėja savo įspūdinga istorija, todėl trumpai papasakosiu apie Koutoubia mečetės atsiradimą. Koutoubia buvo pastatyta 12-ame amžiuje, valdant berberų Almoravidų dinastijai. Bestatant mečetę susivokta, kad pagrindinė maldų vietos orientacija yra ne į Meką, kaip privaloma pagal religiją. Sekanti Almohadų  dinastija nusprendė perorientuoti mečetę ir ją perstatė, šįkart su teisinga orientacija. Prie Koutoubia mečetės esantys nedideli iškilę „bokšteliai” – senosios mečetės sienų liekanos. 

Mečetės minaretas (bokštas) – net 77 metrų aukščio. Jį užbaigia spiralė su keturiais skirtingų dydžių rutuliais.  Pasak legendos, pradžioje minaretas turėjo tik tris aukso rutulius.  Ketvirtasis atsirado kaip sultono Yaqubo al-Mansur žmonos auka. Moteris viena diena sutrumpino Ramadano badavimą, todėl nubaudė save, išlydžiusi visus savo auksinius papuošalus. Iš šio aukso buvo sukurtas ir Koutoubijai padovanotas ketvirtasis rutulys. 

Koutoubia apgaubta ir kitų legendų. Pasirodo, mečetės minaretas buvo toks aukštas, kad nuo jo atsiverdavo vaizdas į vieno iš sultonų haremą. Norėdamas išvengti paskalų, sultonas  Koutoubijos minarete liepdavo įdarbinti tik aklus muedzinus (maldos šauklius). 

Šalia Koutubia mečetės esantis Lalla Hasna (pavadintas dabartinio karaliaus sesers garbei)  parkas – labai populiari vieta tiek tarp vietinių, tiek tarp turistų. 2 hektarų ploto marokietiško-andalūzietiško stiliaus sode, simetriškose alėjose suprojektuotas sodas, kurių ašyje – didelis fontanas. Tai puiki vieta nuotraukoms ir poilsiui, nors kiek ir erzina visur vaikščiojantys gatvės pardavėjai. 

Daugelis klausia, kokia yra šalia Koutoubija mečetės stovinčio balto keturkampio statinio paskirtis. Tai 18-ame amžiuje ten palaidotos šventosios Lallos Zohra (Lalla Zahra el Kouch) kapas, dar kitaip vadinamas koubba. Marakeše  yra daugiau tokių koubbų,  šventos paskirties pastatų. 

Tikroji anksti mirusios Lalla Zohra istorija apipinta legendomis. Viena jų pasakoja, kad Zohra buvo iš Sacharos kilusio vergo, kuris perėmė musulmonų tikėjimą ir iš vergo tapo imamu (musulmonų šventiku), dukra.  Kiti teigia, kad Zohra priklausė Almohadų dinastijai.  Marokiečiai tiki, kad Zohra dienomis būdavo paprasta mergina, o naktimis pavirsdavo balandžiu ir skraidydama virš Medinos darydavo stebuklus bei žinojo visas miesto paslaptis. 

Kadangi Islamo religijoje dominuoja vyrai, šventosios Lalla Zohra asmenybė yra labai svarbi Maroko moterimis, kurios prie jos kapo palaimina savo vaikus. Pasak gandų, kai kurios vietinės moterys net nevalgo pastilijos su balandžio mėsa (tradicinis sluoksniuotas pyragas su mėsa, dažnai balandiena). 

---