Marakešas ir jo Medina – sienomis užkonservuota senamiesčio istorija
Marakešo Medina – tarsi atskiras pasaulis, kuris labai skiriasi nuo kitų už Medinos sienų esančių miesto vietų. Mano mėgstamiausia veikla Medinoje – tiesiog pasiklysti ir kaskart atrasti naujus lobius: užslėptus prekeivių turgus, odos dažymo kubilus, kilimais išpuoštas terasas.
Medina vadinama visa istorinė Marakešo senojo miesto dalis (senamiestis), aptverta gynybine, 9 metrų aukščio ir 2 metrų storio siena. Siena pastatyta dar 12-ame amžiuje miestą valdant Almoravidų dinastijai. Medinos sienos ilgis – apie 20 kilometrų. Visa siena turi net 19 įėjimo vartų bei apie 200 gynybinių bokštų.
Labai dažnai sulaukiu klausimo, kodėl Marakešo Medinos sienoje (angl. rampart) yra tiek daug skylių. Pasak kai kurių vietinių, skylės skirtos paukščių lizdams, tačiau išties jos reikalingos sienose esančių medinių pastolių priežiūrai (pagrindinė nuotrauka).
Pati Marakešo Medina susideda iš keleto skirtingų rajonų (žemėlapyje Medina aptverta geltona linija), tad kuomet ieškote ten apsistojimui riados, pravartu žinoti tų kvartalų skirtumus. Gal kiek painoka, bet Medinoje aplink Jemaa el Fna aikštę esantis kvartalas irgi vadinamas Medina, o šalia esantys turi kitus vardus, bet irgi yra Medinoje.
Jei norite apsistoti Medinoje, bet nemėgstate perkrautų gatvių ir šurmulio, siūlau apsistoti būtent Kasboje (žemėlapyje pažymėta kaip Casbah). Tai Saadianų dinastijos palikimą saugantis rajonas, kiek ramesnis už Mediną, bet toks pats autentiškas ir vertas apsilankymo. Kasboje yra ir ne vienas monumentas, kaip kad Saadianų kapai, „El Badi” ir „Bahia” rūmai.
Keliaujate į Maroką?
Susiskambiname 📞
Iš visų 19 Medinos sienos vartų, vadinamų „bab”, man gražiausi XII amžių menantys Bab Agnaou vartai, vedantys į Kasbos rajoną.
Vaikštinėdami Kasbos kvartale atkreipkite dėmesį į ant sienų lizdus susukusius gandrus, kurie Maroke yra labai gerbiami ir laikomi šventais. Seniau berberai net tikėjo, kad gandrai – tai transformavusios žmogiškos būtybės. Pasak Maroko įstatymų, jei sužalosite ar kitaip sudrumsite gandro ramybę, jums gresia net iki 3 mėnesių kalėjimas.
Šalia Kasbos esantis Mellah kvartalas – Maroke gyvenusių žydų palikimas. Tai irgi labai autentiška vieta, su gausybe parduotuvėlių ir vietinių kavinių. Jei domina sinagogos, aplankykite ten esančią „Slat Al Azama” sinagogą, pastatytą 1492 metais. Įėjimas tik 10 dh.
Mano mėgstamiausias – Bab Doukkala kvartalas, kuris kiek nutolęs nuo Jemaa El Fna aikštės ir yra labai autentiškas. Jei norite atsikvėpti nuo turistinių vietų, keliaukite ten. Bab Doukkala prasideda nuo Dar El Bacha ir tęsiasi iki vietinės to pačio pavadinimo autobusų stoties.
Jei apsistojote Bab Doukkala rajone, vakarais ten nėra labai smagu vaikščioti, tačiau netoli vartų yra taksi stovėjimo aikštelė. Bab Doukkala pilna nebrangių gatvės restoranų, ten labai populiari kepinta žuvis.
Jei jūsų riada pasislėpusi už Bab Taghzout vartų, pateksite į visiškai tradicinę kaimynystę, kurioje surasti reikiamą vietą gali tekti rimtai paklaidžioti. Kita gera Medinos kaimynystė – Riad Laarous, įsikūrusi netoli Jemaa El Fna aikštės, pilna įdomių parduotuvių ir boutique’ų.
Pabaigai, žinoma, reikia paminėti Marakešo Medinos pasididžiavimą – garsiąją, į UNESCO kultūrinio paveldo sąrašą įtrauktą Jemaa El Fna aikštę. Plačiau apie ją aprašiau savo straipsnyje Garsioji Marakešo Jemaa El-Fna aikštė – ištisą parą verdantis gyvenimas.
Jemaa El Fna aikštė (kiti vadina ir Djemaa El Fna) – tai legendinė susibūrimo vieta, kurioje maišosi įvairios etninės grupės, socialinės klasės ir kartos. Ten rasite nuo istorijų pasakotojų iki muzikantų, tranzo šokėjų, gyvačių kerėtojų, beždžionių dresuotojų, žolininkų, pamokslininkų, būrėjų, akrobatų, burtininkų ir gydytojų… Dėl šios ilgaamžės aikštės kultūrinės įvairovės 2001 m. UNESCO nusprendė įtraukti Jemaa El Fna į nematerialųjį žmonijos kultūros paveldo sąrašą.
Istoriniuose šaltiniuose Jemaa El Fna aikštė minima dar 1573 metais, tuomet ispanų keliautojas Luisas del Mármolis Carvajalis apibūdino šią vietą kaip gyvybės avilį, kurio viduryje yra žemės kauburys, ant kur nusikaltėliams vykdomos mirties bausmės. Neveltui pažodinis Jemaa El Fna pavadinimo vertimas reiškia mirusiųjų vieta, dėl ten vykdytų mirties bausmių. Plačiau apie pačio Marakešo istoriją rasite mano straipsnyje Marokas: Marakešas, trumpa istorija ir struktūra.
Reziumuojant, pirmą kartą atvykus į Marakešo Mediną, gali ištikti kultūrinis šokas. Gausybės žmonių šurmulys, mažose gatvelėse prasilenkia motociklai, dviračiai, arklių bei asilų vežimai, karučiai, tuk-tukai. Kai kuriose siaurose gatvėse net automobiliai sugeba įsitalpinti.
Negana chaotiško eismo, iš visų pusių į parduotuves kviečia gatvės prekeiviai, viduryje kelio sustoję pasikalbėti motociklininkai užtveria visą eismą. Tačiau visas šis aprašytas chaosas ir sudaro Marakešo Medinos žavesį. Būtent dėl to keliautojai nori apsistoti Medinoje, kurioje verda autentiškas, istorijomis apipintas šios egzotiškos šalies tikrasis gyvenimas.
Įdomus karališkasis skveras Medinoje
Net nežinau kaip tiksliai pavadinti šį keistą atvirą „muziejų” Marakešo Medinoje. Karalių garbės skveras bus šios vietos kodinis pavadinimas. Neklauskite vietinių, kur ši vieta. Ją mažai kas žino. Nors vieniems šis karalių garbės skveras atrodo visiškas kičas, man patinka ten laikas nuo laiko pasižvalgyti.
Karališkasis skveras – marokiečio Hassano Hermacho surinktos įvairiausios karališkąją šeimą ir jos istoriją atspindinčios nuotraukos ir šiaip visokie keisti daiktai. Hassanas pasistengė iš peties, savo lėšomis įkūręs šį keistą, kičinį karališkąjį „mauzoliejų”.
Ši vieta yra prie pat Jemaa El Fna aikštės. Suraskite ten esančią kavinę „Café Kessabine”, skveras yra iškart šalia kavinės įėjimo. Įėjimas nemokamas, galite laisvai fotografuoti, iš skvero iškart pateksite į drabužių pardavėjų gatvės turgų.
