Marakešas – ne viena Medina. Modernioji miesto dalis
Labai dažnai keliautojai manęs klausia, kaip aš galiu gyventi Marakeše, nes visi įsivaizduoja Marakešą tik kaip Mediną. O išties, Medina labiau skirtas turizmui, o už Marakešo Medinos ribų driekiasi turistų dažnai pamirštama modernioji miesto dalis.
Kaip jau esu pasakojusi, 1912-1959 metais didelę dalį Maroko į savo rankas perėme prancūzai, kurių protektoriatas suvakarietino Maroką. Prancūzų armijos generolas Louisas Hubertas Gonzalve’as Lyautey norėjo modernizuoti Marakešą, tačiau išaugodamas kultūrines tradicijas ir vietos papročius. Taip Marakeše pradėjo kurtis modernioji miesto dalis. Gueliz buvo pirmasis rajonas, pradėtas statyti už Medinos ribų.
Gueliz pavadinimas kilęs iš prancūziško žodžio bažnyčia („Église“). Norint išlaikyti vietos tradicijas, pastatai Gueliz neviršijo trijų aukštų ribos ir dauguma buvo dažomi raudonu atspalviu. Pradžioje Gueliz buvo numatyta įkurti kaip prancūzų kariuomenės bazę. Prancūzų protektorato periodu Gueliz gyveno tik 870 gyventojų, iš kurių net 500 buvo prancūzai.
Gueliz pagrindinė Mohamed V aveniu seniau ir dabar:


Tačiau prancūzų kaimynystės augo labai greitai, archtektai į Marakešą atgabeno „Art Deco“ stilių, kūrė plačias alėjas, aveniu su dideliais žiedais, naujas kavines, kino teatrus, gyvenamąsias vilas – visai kaip Paryžiuje. Pagrindinė Gueliz aveniu tuomet buvo vadinta „Avenue de France“, o protektoratui pasibaigus, pervadinta tuomet valdžiusio karaliaus Mohamedo VI vardu. Šioje aveniu gyvenimas verda visą parą, dabar ten įsikūrę modernūs prekybos centrai, parduotuvės, restoranai ir kavinės.
Keliaujate į Maroką?
Susiskambiname 📞


Mohamed V aveniu visuomet saugiai apšviesta, ten net vėlai vakare nebaisu vaikščioti vienai. Gueliz 1931 metais pastatyta Šventojo Saints-Martyrs bažnyčia, kuri stovi netoli vietos mečetės, o jų bokštai monumentaliai iškilę vienas prieš kitą. Į Gueliz pamažu atsikraustė daugybė prancūzų, ši miesto dalis tapo populiari tarp verslininkų, dizainerių, menininkų, kurie atidarė savo boutiques, meno galerijas, restoranus.
1926 metais netoli mano namų Gueliz esantis “Art Deco” stiliaus kino teatras “Cinema Palace” sutraukdavo daugybę žiūrovų. Dabar iš šio kino teatro beliko tik griuvėsiai:


Daugybė užsieniečių apsigyvena būtent Gueliz ar šalia esančiame Hivernage rajone, nes ten saugu, gatvės apšviestos, visi pratę prie kitataučių. Įdomus pastebėjimas. Marokiečiai nelabai mėgsta Maroke gyvenančių ar verslą turinčių prancūzų. Man pačiai nepatinka snobiškas Maroke gyvenančių prancūzų požiūris į Maroką, nenorėjimas prisitaikyti prie vietos kultūros.
MARAKEŠAS PLEČIASI



Beveik 1 milijoną gyventojų turintis imperatoriškasis miestas plečiasi. Populiarėja į Marakešą vedantys keliai, ypač kelias į Ouriką ir Fezą, kuriuose kuriasi naujos riados, svečių namai, restoranai. Jei planuojate Marakeše apsistoti ilgesniam laikui, praverstų nuomotas automobilis, kuriuo apvažiuotumėte prie Marakešo esančias vietas. Marakešo pakraštyje esančiame Palmeraie kvartale pirmosios palmės buvo pasodintos vos sultonui Tashfinui pradėjus statyti miestą. Šimtų palmių apsuptyje įsikūrusios prabangios vilos, baseinai, spa centrai.
