Poilsis Maroke su draugais – vienos mano kelionės istorija
Poilsis Maroke su draugais – puiki galimybė geriau pažinti ne tik šią egzotišką šalį, bet ir vienas kitą. Pamenu, į Maroką pirmą kartą atkeliavau prieš beveik dešimt metų, kuomet mano direktorė Lietuvoje nusprendė vietoj Kalėdų vakarėlio padaryti team-buildingą Maroke. Idėja ir pati kelionė buvo puiki, tokia puiki, kad vėliau Marokas tapo mano namais.
Kadangi tuomet į šią kelionę visi bendradarbiai važiavo su antrosiomis pusėmis, o pas mane jos nebuvo, už parankės pasiėmiau savo geriausią draugę Sonatą, spontaniškai apkeliavome Maroko pietinę pakrantę ir dar ilgai minėjome šias atostogas (visa istorija čia ir čia). Tad kodėl nepakartojus? Poilsis Maroke su draugais – visuomet įsimintina patirtis.
Pakartojimas įvyko šią vasarą, kuomet du mėnesiu praleidusi Lietuvoje, kaip ir kasmet dirbdama prie meno mugės „ArtVilnius“ projekto. Tuomet, grįžimui į Maroką radau lėktuvo bilietus vos už 30 eurų. Draugė Sonata irgi spėjo prigriebti šiuos bilietus bei kitą draugę Eglę. Kadangi mums visoms Marokas jau buvo pažįstamas (o aš, kas be ko, ten ir gyvenu), per daug nieko neplanavome, nes norėjosi ir trumpų atostogų nuo atostogų Maroke planavimo kitiems.
Keliaujate į Maroką?
Susiskambiname 📞
Eglė prisikalbėjo, kad yra puiki vairuotoja, todėl nusprendėme išsinuomoti automobilį visoms 10 kelionės dienų. Tiesiai į oro uostą mano kelionių partneris Agadire Rachidas pristatė naujutėlaitę „Dacia“, kuri nors ir nėra galingiausias automobilis pasaulyje, puikiai atitarnavo visą kelionės laiką. Beje, automobilių nuoma Maroke yra truputį komplikuota vien dėl didžiulio, virš tūkstančio eurų, užstato, kurio prašo didesnės nuomos kompanijos. Todėl labai džiaugiausi, kad Rachido pusbrolis neseniai pradėjo automobilių nuomos verslą, ir prašo labai mažo užstato.
Pradžia – Taghazout
Nors ir koks žavus yra Agadiras, savo pirmoms dienoms pasirinkome mano mylimą, netoli Agadiro esantį Taghazout miestelį, kuris mane visuomet žavi savo jaukumu ir žemesnėmis kainomis. Nežinau, ar į gerą, tačiau Taghazout galingai plečiasi, statomi nauji viešbučiai, pačio miestelio gatvės remontuojamos – labai tikiuosi ši unikali vieta nesuturistės ir nepraras savo autentikos.
Taghazout buvome apsistoję paprastučiame, bet labai jaukiame hostelyje „Amayour Surf“, kuris sužavėjo savo socialumu, kas vakarą buvo organizuojamos bendros vakarienės, jautėmės tarsi gyvenančios didelėje šeimoje (15 eurų nakčiai žmogui).
Naktį praleidome ir kiek prabangesniame „Amouage“ viešbutyje, kurį drąsiai galima vadinti hipsterių rojaus vieta.
Po Taghazout visur kitur valgoma žuvis jums tikrai bus neskani. Ten žuvį žvejai kas rytą pargabena šviežią iš vandenyno, o dienos restoranų meniu priklauso būtent nuo jų laimikio. Kainos įspūdingos – vos 50 dirhamų (apie 5 eurus) už Dorada žuvį, kurios porcija didžiulė ir sunkiai įveikiama. Mūsų mėgstamiausia vieta tapo „Sonya“ kavinė (beje, rinkitės mažiau turistinius restoranus, nes turistų kiekis iškart išduoda ir didesnes kainas).
Kita stotelė – Rojaus slėnis
Rojaus slėnio (Paradise Valley) vardas turbūt ne vienam jūsų jau girdėtas. Netoli Agadiro įsikūręs slėnis daugelį vilioja savo gamtos grožiu, vandens baseinais. Pastaraisiais metais Rojaus slėnis tapo labai populiarus tarp keliautojų, todėl nenustebkite ten atvykę sutikti dešimtis kitų keliautojų.
O mus šį kartą labiausiai sužavėjo žuvyčių pėdų spa, ne viena vietos kavinukė savo stalus ir kėdes sustatę tiesiai į vandenį, kad valgant tadžiną ar geriant apelsinų sultis, jūsų kojoms pedikiūrą darytų žuvytės.
Iki pačio Rojaus slėnio patogiausia nusigauti nuomotu automobiliu, nes ten nevažiuoja jokie vietiniai autobusai. Galite važiuoti su taksi iš Agadiro, bet kainuos daugokai, nes taksistas turės jūsų laukti ir parvežti atgal. O tie, kurie nuomoto automobilio neturi, siūlau rinktis dienos turą iš Agadiro. Nepamirškite ir maudymosi kostiumų, nes Rojaus slėnyje paėję šlaitu toliau nuo šurmulio, rasite savo asmeninę oazę.
Toliau – Legzira ir Sidi Ifni palaima
Toliau nusprendėme traukti link Sidi Ifni miestelio, pakeliui aplankant garsųjį Legzira paplūdimį. Kadangi draugė niekada nejodinėjo ant kupranugario, ją užvežėme ant Agadire esančios Ofelia kasbos, kur draugiškas berberas klastos būdu ją užsodino ant kuprotojo ir po to bandė išsiprašytų už rato apsukimą net 300 dh (30 eur). Nuderėjome iki 100 dh, nors ir tai buvo daugoka. Šį kartą pamiršau auksinė taisyklę Maroke, pirma reikia suderėti kainą, ir tik po to imti paslaugą, o ne atvirkščiai.
Beje, pats eismas Agadire nėra labai tragiškas, nepalyginsi su Marakešu. Vairuojant Maroke svarbiausia nepamiršti nuolat naudoti garsinį signalą ir nesitikėti, kad persirikiuodami vietiniai rodys bent kokį signalą.
Kelias į Sidi Ifni miestelį iš pradžių kiek nuobodokas, bent už kokio šimto kilometrų pereina į kalnuotas vietoves. Legzira paplūdimys nuo Agadiro nutolęs apie 150 km ir lengvai randamas, nors pati kelionė mums truko apie 3 valandas.
Legzira paplūdimys laikomas vienu gražiausiu visoje Afrikoje dėl savo akmens arkos, o pats paplūdimys – 8 km ilgio ir vietomis atrodo, kad esi kitoje planetoje. Į Legziros paplūdimį galime nusigauti ir viešuoju transportu, iš Agadiro imant grand taksi į Tiznit miestelį, nuo ten keliaujant su vietiniu autobusu. Nenorintiems vargti, siūlau dienos turą į Legzira paplūdimį.
Legziroje ilgai neužtrukome, nes reikėjo nuvažiuoti iki Sidi Ifni ir ten susirasti nakvynės vietą. Sidi Ifni – nedidelis miestas, turintis 20 tūks.gyventojų; net iki pat 1969-ųjų šis miestas priklausė ispanams, tad miesto architektūra labai skirasi nuo kitų pakrantės miestų.
Sugrįžome ir į prieš 10 metų lankytą barą, kuriame niekas nepasikeitę – nebrangus vietinis alus ir jūros gėrybės už prieinamą kainą.
Sidi Ifni apsistojome netyčia rastuose apartamentuose; vos už 30 eurų gavome modernų butą su dviem miegamaisiais, prie pat vandenyno.
Beje, čia buvo sugiedotas ir Lietuvoje himnas, kurį galite pamatyti čia.
Sidi Ifni pasilikome porai dienų, taip ten ramu, jauku ir nebrangu. Paskutinę dieną nusprendėme visiškai pabėgti nuo civilizacijos ir išvykome ieškoti laukinio paplūdimio. Mūsų laimikis – netikėtai atrastas Sidi Ouarzeg paplūdimys su nerealiu šeimyniniu hoteliu-restoranu Maison Diyani Sidi Ouarzeg.
Nors norėjome tik pasimėgauti laukiniu paplūdimiu, ištroškę čia užsukome apelsinų sulčių, mus pasitiko vietinis povas, skelbiantis, kad čia geriausia vieta pasaulyje.
Kadangi buvo penktadienis, mums taip pat buvo pasiūlyta namų šeimininkės gaminto kuskuso, kuris, prisiekiu, buvo geriausias kada nors ragautas kuskusas.
O čia yra, net nežinau kaip pavadinti, turbūt svetainė?
Mūsų mėgstamiausia vieta – didžiulis kambarys su vaizdu į vandenyną. Seniau bemačiau vienoje vietoje tiek skirtingų spalvų, kurios nors ir atrodo chaotiškos, bet puikia dera tarpusavyje.
Šiame šeimyniniame viešbutyje yra daugybė kambarių, tad mes nusprendėme, kad čia puiki vieta norintiems bent kažkiek atsiriboti nuo civilizacijos su didesne draugų kompanija.
Tai tokios buvo mano ir draugių 10 dienų atostogos Maroke. Aš grįžau atgal į savo namus, karštąjį Marakešą, o drauges dar palikau vienas patyrinėti Essaouirą, kurioje buvau daugybę kartų. Tikiuosi šis vizualus straipsnis padės suplanuoti atostogas tiems, kurie labiau ieško ramybės ir gamtos prieglobsčio. Niekas šioje kelionėje nebuvo planuota, taip netikėtai atradome puikias vietas. Ir net tas pats Rojaus slėnis, jodinėjimas kupranugariais ar Legziros paplūdimys, kad ir kokie turistiniai objektai tai bebūtų, juk svarbiausia ne vietos, o geros emocijos ir kartu keliaujančių draugų kompanija.
Mano ir Eglės Velavičiūtės nuotr.
